Ekspermento sąlygos

Nuvalyta metalinė detalė nebuvo papildomai apsaugota jokiais apsauginiais sluoksniais ir padėta ant indo viršaus su vandeniu. Tokiu būdu buvo sudarytos maksimaliai palankios sąlygos rūdžių plitimui ir paviršiaus korozijai.

Detalė prieš valymą

Eksperimentui buvo pasirinkta surūdijusi automobilio sparno apatinė dalis. Detalė padalyta į dvi lygias zonas:

• viena pusė nuvalyta smėliavimo būdu,

• kita pusė – lazerinio valymo technologija.

Žemiau pateikiamose nuotraukose matomas rūdžių plitimas laikui bėgant.

Valymo procesas

Pusė skardos buvo išsmėliuota, kita pusė – nuvalyta lazeriu, išlaikant identiškas pradines sąlygas tolimesniam stebėjimui.

Po 1 dienos

Praėjus 24 valandoms, vizualiai reikšmingų pokyčių nepastebėta, tačiau paviršiaus struktūra jau buvo pradėjusi keistis – metalas tapo imlesnis aplinkos poveikiui.

Po 7 dienų

Praėjus 7 paroms, smėliuotoje pusėje aiškiai matomas aktyvus rūdžių susidarymas. Lazeriu valytoje dalyje taip pat pastebimi korozijos požymiai, tačiau jie yra gerokai silpnesni.

Išvada

Tiek lazerinis valymas, tiek smėliavimas efektyviai pašalina esamas rūdis. Tačiau eksperimentas parodė, kad smėliavimo metu pažeistas paviršius yra labiau linkęs į greitesnę pakartotinę koroziją, palyginti su lazeriu valytu metalu.

Smėliavimo trūkumai

• Smėlis mechaniškai pažeidžia paviršių – pašalinamos ne tik rūdys, bet ir sveikas metalas, susidaro mikroįtrūkimai.

• Smėlio dalelės patenka į siūles, ertmes ir sunkiai pasiekiamas vietas, kur jų neįmanoma pilnai pašalinti.

• Likęs smėlis ilgainiui kaupia drėgmę, o tai tampa papildomu korozijos židiniu.

• Dėl paviršiaus šiurkštumo metalas greičiau oksiduojasi, jei nėra nedelsiant papildomai apsaugomas.